Jo mokytojai

Gjalva Karmapa laikomas pirmuoju sąmoningai atgimusiu Tibeto lama. Jis įkūnija budų aktyvumą ir yra Karma Kagju linijos vadovas. 1959 m., kinų invazijos metu, XVI Karmapa Rangdžiung Rigpė Dordžė pasitraukė  iš Tibeto. Iš savo naujosios rezidencijos tremtyje – Rumteko vienuolyno Sikime, šiaurės Indijoje – jis užtikrino Karma Kagju linijos išlikimą. Hana ir Olė Nydahlai sutiko jį savo antrosios kelionės į Himalajus metu ir tapo pirmaisiais jo vakariečiais mokiniais.

Po keletos metų, praleistų studijuojant budizmo mokymus ir medituojant kartu su juo, Karmapa išsiuntė juos atgal į Vakarus steigti budizmo centrus jo vardu. Rangdžiung Rigpė Dordžė buvo pirmasis Karmapa mokęs Vakaruose. Jis mirė 1981 m. netoli Čikagos.

Daugiau informacijos apie XVI Karmapą rasite čia:

• www.karmapa.org/history/karmapa_16/

Dabartinį Karmapą Trinlėj Tajė Dordžę (g.1983m.) kaip oficialią reinkarnaciją atpažino Šamaras Rinpočė. Jis yra antrasis pagal svarbą Karma Kagju linijos mokytojas ir yra atsakingas už atgimusių Karmapų atpažinimą. 1994 m. pradžioje, būdamas vienuolikos metų, Gjalva Karmapa sugebėjo pabėgti iš kinų okupuoto Tibeto ir buvo saugiai atgabentas į Indiją. Nuo to laiko Gjalva Karmapa gyvena Indijoje, kur jis pabaigė savo pagrindinį dvasinį lavinimą vadovaujamas Kunzig Šamaro Rinpočės.  Šis išsilavinimas apėmė visą budizmo teorijos ir praktikos kanoną. 2003 m. Jam buvo suteiktas Vidjadharos titulas, pažymintis formalų vienuolyno išsilavinimo užbaigimą. Tuo pat metu Karmapa įgijo ir įprastinį vakarietišką išsilavinimą, tarp jo studijų dalykų buvo Vakarų filosofija bei keletas kalbų.

2000 m., būdamas 17-os, Karmapa pirmą kartą apsilankė Vakaruose, kur Vokietijoje jis buvo sutiktas 6000 mokinių.

Nuo to laiko jis reguliariai lanko savo vakariečius mokinius ir centrus. Ir atvirkščiai, budistai iš viso pasaulio keliauja į XVII Karmapos vedamas tradicines ceremonijas. Karmapa jaučia stiprų ryšį su Vakarų pasauliu ir šiuolaikinių komunikacijos technologijų pagalba artimai bendrauja su savo mokiniais.

Daugiau informacijos apie XVII Karmapą rasite čia:

• www.karmapa.org

Kunzig Šamaras Rinpočė yra antrasis pagal svarbą mokytojas Karma Kagju linijoje. Jo inkarnacijų linija visuomet buvo labai artima Karmapos inkarnacijoms ir todėl jis gavo „Raudonosios karūnos Karmapos” vardą. Dėl kinų invazijos 1959 m. Šamaras Rinpočė kartu su XVI Karmapa turėjo palikti savo namus Tibete. Iki 1979 m. jis iš XVI Karmapos gavo visus Karma Kagju linijos perdavimus ir mokymus. Nuo to laiko jis keliauja po visą pasaulį mokydamas Deimantinio Kelio budizmo.

Daugiausiai jo pastangomis 1992 m. buvo surasta XVII Karmapos inkarnacija, Tajė Dordžė, ir 1994 m. Jis buvo pergabentas į laisvę Indijoje.

Daugiau informacijos apie Šamarpą rasite čia:

• www.shamarpa.org

Lopion Tsečiu Rinpočė gimė 1918 m. Butane, kur jis buvo artimai susijęs su Butano karališkąja šeima. XVI Gjalva Karmapa tapo vienu svarbiausių jo mokytojų. Intensyvi kelių dešimtmečių Rinpočės veikla pavertė jį viena pagrindinių figūrų, siejančių įvairias budizmo tradicijas Nepale ir visame Himalajų regione. Lama Olė Nydahlas ir Hana sutiko jį 1969 m. per savo pirmąją kelionę į Rytus. Nuo 1987 m. jis reguliariai lankydavosi Hanos ir Olės įkurtuose Deimantinio Kelio centruose. Vakaruose jis pastatė 17 stupų, iš kurių didžiausia – Nušvitimo stupa netoli Malagos, Ispanijoje – siekia 33 metrų aukštį. Jis taip pat lydėjo XVII Karmapą per pirmąjį jo vizitą į Europą 2000 m.

Lopion Tsečiu Rinpočė mirė 2003 m. birželio 10 dieną.

Kalu Rinpočė gimė 1905 m. Khamo regione, Rytų Tibete.  Vienuolikos metų jis buvo įšventintas į vienuolius, o šešiolikos pradėjo trejų metų atsiskyrimą. Būdamas 25-erių jis išėjo į Derge kalnus ir kaip asketas gyveno ten 15 metų. Jis gavo pilną Šangpa ir Karma Kagju mokyklų perdavimą. Vėliau jis tapo atsiskyrimų meistru. 1955 m. Karmapos pageidavimu jis paliko Tibetą.

Septintojo dešimtmečio pabaigoje  XVI Karmapa nusiuntė Haną ir Lamą Olę Nydahlus pas Kalu Rinpočę pabaigti jų pamatinių praktikų (tib. Niondro). Jie pirmąkart susitiko, kai Kalu Rinpočei buvo 67 metai ir ėmėsi organizuoti jo keliones į Vakarus. 1983 m. jie gavo Rinčen Terzo perdavimą (Njingmos lobynų perdavimą).